Senovės Kinijoje nuo seno dėl labai derlingų žemių klestėjo žemdirbystė, sodininkystė, šilko vikšrų auginimas ir šilko gamybą, menai, astronomijos, medicinos, matematikos, žemės ūkio mokslai. Laikui bėgant Senovės Kinijos grožio idealai keitėsi, keitėsi ir jų šukuosenų madų tendencijos. Vyrų idealas – išsilavinimas, grožio suvokimas ir skonis, grakšti figūra, laikysena ir gracija. Moterų idealas – grakšti laikysena ir puikios manieros, mokėjimas groti šachmatais, skambinti liutnia ir dainuoti, kurti eilėraščius, kaligrafiškai rašyti ir piešti. Senovės Kinijoje grožio reikalavimai buvo labai aukšti, nes kinų grožio jausmas yra labai stiprus.
Vyrai nešiojo ilgų plaukų šukuosenas su tampriai surištais ir susuktais ar supintais plaukų kuokštais, sutvirtintais specialiais pagaliukais. Virš kaktos, smilkiniuose, pakaušyje plaukai buvo labai glotniai sušukuoti. Moterų šukuosenų pagrindą sudarydavo mazgas arba kuokštas, po to buvo daromas įvairių kilpų, susukimų į virvutę plaukų, ar supintų į kasytes, kelių sklastymų bei simetrinių volelių derinys. Dauguma moterų šukuosenų buvo be kirpčiukų, o kai kurios su retais trumpais iki kaktos vidurio kirpčiukais. Šukuosenos buvo puošiamos žiedais, gėlėmis, šakelėmis, lapais. Visos moterų šukuosenos buvo daromos iš tiesių plaukų. Turtingos damos nešiojo perukus, kurių plaukai buvo sušukuoti lygiai taip pat kaip ir nuosavi. Perukus gamindavo iš gyvulių kailio, jūros žolės, šilko siūlų, kaspinų. Dažnai šukuosenas apibarstydavo spalvota pudra, suteikiant plaukams norimą atspalvį. Galvos apdangalas buvo neatskiriama kostiumo dalis ir pagal jo papuošimo būdą bei prabangą galima buvo spręsti apie socialinę žmogaus padėtį.