Kiek yra žinoma iš archeologinių radinių Sirijos ir Babilono aukštuomenės vyrai turėjo ilgus plaukus, kuriuos susukdavo lygiomis plokščiomis stambiomis bangomis, sudėtomis keliomis eilėmis ir uždengtomis plonu tinkleliu ar surištomis spalvotomis juostomis. Visose šukuosenose kaktos plaukai buvo kerpami trumpiau ir susukami vienodomis žiedo formos garbanomis smilkinių ir ausų srityje. Iš nugaros išskirstyti tiesiu sklastymų plaukai krisdavo ant pečių ir nugaros švelniomis bangomis, plaukų galiukai buvo susukami į volelius, kartais į kelius volelius. Žemesnio luomo žmonės – žemdirbiai, amatininkai, tarnai, prekeiviai – irgi šukuodavo plaukus atgal ir nešiojo barzdas ir ūsus iš nuosavų plaukų. Tuo tarpu kai jų valdovai ir valdovo artimieji turėjo pailgo stačiakampio formos susuktus barzdos plaukus į vamzdelio formos garbanas, sudėtas eilėmis, arba supindavo ilgas kasytes ir surišdavo kiekvieną plonu aukso ar sidabro siūlu. Yra manoma, kad ilgoms valdovų barzdoms galėjo būti naudojami ir gyvūnų kailio išdirbti siūlai (kupranugarių, ožkų, bulių). Kulto tarnai nenešiojo barzdų, ūsų, skusdavo veidą, o kariai nešiojo trumpas aštriakampes barzdas.
Moterų šukuosenos mažai skyrėsi nuo vyrų šukuosenų – horizontalūs ar vertikalūs sklastymai, keliais voleliais sudėti plaukai, viršugalvio plaukai dažnai pridengti nedidele skrybėlaite išsiuvinėta biseriu ar brangakmeniais ir papuošta gėlėmis ar augalų lapais bei plunksnomis. Plaukų dažymas chna ir basma buvo įprastu reiškiniu.