Dėka archeologijos radinių pirmi duomenys apie Senovės Egipto šukuosenų bei drabužių mados tendencijas buvo datuoti ketvirtojo tūkstanmečio pabaiga prieš mūsų erą. Visi Senovės Egipto žmonės priklausė tam tikriems luomams: aukštuomenė ir kulto dvasininkai (kulto tarnai), amatininkai ir laisvieji valstiečiai, vergai. Derlingos žemės lėmė pagrindinius egiptiečių dalykus – žemdirbystę ir gyvulininkystę. Didelę įtaką egiptiečių gyvenime turėjo religija, kurios pagrindą sudarė planetų kultas – Saulės, Mėnulio, Žemės, - o taip pat kai kurių gyvūnų kultas – karvių, krokodilų, gyvačių, kačių kultai. Ypatingai suklestėjo Anapilio (pomirtinio) gyvenimo kultas, nes egiptiečiai tikėjo, kad kiekvienas žmogus turi kelias sielas ir jam mirus jo sielos persikels į Anapilio pasaulį. Religijos kultų įvairovė, faraono ir įvairių kultų dvasininkų hierarchijos stabilumas bei kultūros dogmos griežtų įstatymų fone įtakojo lėtą šukuosenų evoliuciją.
Šukuosenos grožis buvo labai aukštai vertinamas Senovės Egipte. Senovės egiptiečiai buvo gana konservatyvus šukuosenų pasirinkime ir laikui bėgant labai mažai tepasikeisdavo. Viena populiariausių egiptiečių šukuosenų buvo „trapecija“, kai supintas į labai smulkias ir tankias kasytes plaukai buvo nukerpami vos žemiau ausų. Senovės egiptiečiai mokėjo pagaminti perukus, kuriuos galėjo dėvėti tik kulto tarnai, o vėliau – tik aukštuomenė. Laikui bėgant perukai labiau paplito, juos buvo leista nešioti ir neturtingiems. Be to gyvenant karštame klimate perukai dažnai buvo naudojami vietoj galvos apdangalų. Skirtumas buvo tame, kad turtuolių perukai buvo pagaminti iš natūralių plaukų, o beturčių perukai iš dirbtinio pluošto, kuriam naudojo plaukus, gyvūnų kailį, augalų pluoštus ir siūlus. Perukai buvo dažomi pagrinde tamsiomis spalvomis, populiariausiu atspalviu buvo juodas ir tamsiais rudas, kuriems pagaminti naudojo chna, juodų gyvačių riebalus, įvairių paukščių kiaušinius. Didžiausius perukus nešiojo faraonai ir aukščiausios kastos kulto dvasininkai ir tarnai. Kuo menkesnę padėtį turėjo egiptietis ir kuo žemesniam luomui jis priklausė, tuo mažesnį peruką jis galėjo nešioti. Pačius mažiausius nešiojo paprasti žemdirbiai ir amatininkai. Pagal savo formą tokios šukuosenos primindavo geometrinę trapeciją. Kiekvienas bendruomenės sluoksnis turėjo nustatytą kasyčių ilgį ir išlaikytą linijų tikslumą.
Iš pradžių vyrų perukų įvairovė buvo ženkliai didesnė nei moterų. Tačiau atėjus Naujam valdymui Senovės Egipte pradėjo gaminti daugiau dekoratyvių įvairių formų moterų perukus, pasikeitė ir jų spalvinė gama. Senovės Egipto vyrai nešiojo ilgus plaukus ir skusdavo nuosavas barzdas, o vietoj jų pritvirtindavo dirbtiną supintų kasyčių barzdą. Kartais vietoj kasyčių moterų perukų plaukams darydavo „šlapią“ garbiniavimą – peruko plaukų sruogas susukdavo ant medinių suktukų, ištepdavo moliu, išdžiovindavo saulėje, moliui išdžiuvus, jį pašalindavo nuo plaukų ir likdavo gražios purios gražaus susukimo patvarios garbanos ir bangos. Švenčių ir įvairioms progoms susukdavo plaukus į stambesnes lygiagrečiai krentančias garbanas arba supindavo ir sutvirtindavo glotnias kasytes bei iš po perukų išleisdavo nuosavus plaukus. Esant iškilmingoms ar religinėms ceremonijoms ir puotoms faraoną skirdavo nuo visų kitų ne tik skipetras ir karūna bei ypatingai didelis perukas, bet ir dirbtinai padaryta barzda – žemių valdovo ženklas. Supintų kasyčių barzdą puošdavo auksine gyvate – ūrėja – valdžios simbolis. Kulto tarnai ir dvasininkai skusdavo galvą ir veidą ir nešiojo perukus ar šventų gyvūnų kulto kaukes. Laisvieji žemdirbiai, pasiturintis bei turtingi egiptiečiai nešiojo perukus arba darė kirptų plaukų šukuoseną iš nuosavų plaukų. Vergams, kaip pagiežos ženklą, nuskusdavo visus plaukus.
Moterų šukuosenos buvo ilgesnės nei vyrų ir įmantresnės. Tipinėmis egiptiečių moterų šukuosenomis buvo dvi: viena – išilginis sklastymas, visi plaukai prigludę prie galvos ir turi vienodą galiukų ilgį, peruko viršugalvis plokščias, kita - peruko šukuosena turėjo skritulio formą. Besivystant šaliai egiptiečių moterų perukai pasidarė trijų lygių: tris bridai nuleisti priekyje ir nugaroje, o taip pat stambių garbanų perukas dengdavo viršugalvį. Priekinių sruogų plaukai surišdavo metaline plokščia juosta ir susukdavo plaukų galiukus į kriauklės formą, o nugaros plaukų sruogą palikdavo tiesia ir plokščia arba supindavo į kasytes, be to perukus nudažydavo įvairiomis spalvomis – žydra, oranžine, geltona spalva.