Prie galvos odos sutrikimu yra priskiriama odos riebalinių liaukų pernelyg didelė arba, atvirkščiai, nepakankama sekrecija. Pirmu atvėju tai sąlygoja atitinkamai greitai besiriebaluojančius odą ir plaukus, tuo tarpu, kai antru atvėju pasekmės yra jautrus ir nusausinti oda ir plaukai. Bent kokiu atvėju abiejų šių odos būsenų, nekalbant apie kitas priežastys, dažna išdava yra kitas galvos odos sutrikimas - pleiskanojimas, kuris tipiškai pasireiškia atsilupusių žvynelių byrėjimu ant rūbu. Galvos oda, kaip ir viso kūno oda, pastoviai atsinaujina, “numetant viršutinį sluoksnį“, kas yra normalu ir mes to nepastebime. Natūralų „numetimą“ suragėjusių odos ląstelių jokiu būdu nereikia maišyti su odos pleiskanojimu ar kitais dar rimtesniais susirgimais. Apie 45 proc. visų žmonių (vyrų ir moterų) susiduria su pleiskanomis, daugiausia tai būdinga vyrams nuo 16 iki 30 metų ir ypatingai žiema ir pavasari. Pleiskanų atsiradimą gali sąlygoti daugybė priežasčių, pavyzdžiui sutrikusi medžiagų apykaita, alerginės reakcijos, fiziologiniai organizmo pasikeitimai, kraujotakos sutrikimai, infekcijos, traumos, nervų sistemos sutrikimai, neracionalus maitinimasis, oro ar aplinkos tarša, o kartais pleiskanos atsiranda dėl galvos odos specifinio grybelio atsiradimo galvos odos paviršiuje. Taip pat pleiskanų ir pakitusios odos būklei atsiradimui gali įtakoti netinkami ar prastos kokybės šampūnai ir kitos kosmetinės plaukų priežiūros priemonės bei vandens kokybė. Gana dažnai smulkios pleiskanos („pabiručiai“) atsiranda nuo netinkamų plaukų priežiūros ar šukuosenos kūrimo produktų. Tokiu atveju paprasčiausia yra po plaukų trinkimo ir šampūno nuskalavimo perskalauti plaukus su parūgštintu (citrinos sulčių ar actu) vandeniu, nes esant šarminei galvos odos mikrofloros aplinkai pleiskanos labai greit plinta ir rūgštinė aplinka sumažina jų galimybes formuotis. Jeigu tai nepadeda tuomet teks imtis rimtesnių priemonių.